- senupis
- sénupis sm. (1) Pn, Šl, Ll senoji upės vaga, vieta, kur seniau tekėjo upė, senvagė: Praeisi sénupį, tad prieisi tikrąją upę Yl. Gėlųjų vandenų žuvys naktį dažnai nukeliauja į įlankas ir senupius T.Ivan.
Dictionary of the Lithuanian Language.